Stogas, tai viena iš pagrindinių namo dalių, beje ir viena iš sudėtingiausių. Stogas apsaugo, kad iš namo neišeitų šiluma, o per jį į namą nepatektų lietus ar kiti krituliai, nepūstu vėjas. Kad taip neatsitiktų ir stogas išliktų tvirtas bei ilgaamžis, reikia žinoti dažniausiai pasitaikančias stogo dengimo klaidas. Norėdami išvengti didžiausių klaidų visų pirma turime atsižvelgti, į mūsų nupirktos stogo dangos gamintojų rekomendacijas, naudoti tinkamas medžiagas, bei komplektacijas. Taigi dažniausios ir didžiausios klaidos:

1. Nesandari difuzinė stogo plėvelė. Tai vienas dažniausiai pasitaikančių stogo trūkumų, kuris atsiranda netinkamai sumontavus difuzinę stogo plėvelę. Ši plėvelė, montuojama virš šiltinamojo sluoksnio, praleidžia drėgmę tik į vieną pusę. Jos paskirtis dvejopa: išgarinti stogo konstrukcijoje esančią drėgmę ir apsaugoti šiltinimo sluoksnį nuo kondensato, kuris kaupiasi ant apatinės stogo dangos pusės. Jei drėgmė patektų į šiltinimo sluoksnį, šis ilgainiui netektų šiltinimo savybių, o namo šiluma iškeliautų lauk pro nesandarų stogą. Norint to išvengti, difuzinę plėvelę reikia pakloti nelaidžia puse į viršų. Jei ji klojama horizontaliai, darbus turite pradėti nuo stogo apačios tam, kad sekantis sluoksnis būtų virš ankstesniojo. Vėliau būtina plėvelę įtempti be raukšlių, tačiau nepertempti, kad nesuplyštų, ir perkloti gretimų plėvelės juostų kraštus vieną ant kito apie 10-15 cm atstumu. Paskutinis žingsnis – suklijuoti perklotus kraštus tarpusavyje dvipusio lipnumo juostele, kuri paprastai tiekiama kartu su plėvele. Jei viską atliksite teisingai, stogas tarnaus tikrai ilgai.
2. Per trumpa difuzinė stogo plėvelė neįleista į lietlovį. Dėl šios klaidos drėgmė, nutekanti difuzine plėvele, neišbėga laukan, o vėl patenka tiesiai į šiltinimo medžiagą. Jei kondensato susikaupia daugiau, pavyzdžiui, po metaline stogo danga, tai drėgmė gali rimtai pažeisti šiltinimo sluoksnį ir apatinę laikančiąją stogo siją. Reikia pasirūpinti, kad difuzinė plėvelė būtų nuleista į namo pastogėje sumontuotą lietlovį, tuomet visa perteklinė stogo konstrukcijos drėgmė nubėgs į lietaus nuvedimo sistemą.
3. Konstrukcijai naudojama šlapia, t.y. nedžiovinta mediena. Svarbu žinoti, kad statybos darbams negalima naudoti šlapios medienos, nes džiūdama ji traukiasi, išsikreipia ir gali vėjais paleisti visus atliktus darbus. Stogo konstrukcija – ne išimtis. Naudojama mediena neturi būti drėgnesnė negu 20 proc. Šlapiai medienai džiūstant, konstrukcijoje atsiranda milžiniškos tempimo ar sukimo jėgos, kurias tvirtinimo elementai vargiai gali suvaldyti. Drėgmę medienoje paprasta išmatuoti išnuomotu drėgnomačiu. Be to, reikia įsitikinti, kad mediena nepažeista puvinio bei kirvarpų. Dar geriau konstrukcijoms naudoti pramoniniu būdu impregnuotą medieną. Tokia mediena tarnaus taip ilgai, kaip ir mūrinės namo sienos.
4. Projektuojant ir statant stogą, neatsižvelgiama į klimato kaitą. Klimato pokyčiai – ne abstrakcija. Jie Lietuvoje tikrai jaučiami ir dažniausiai pasireiškia gausesniais bei stipresniais lietumis, giliu sniegu, didesniais šalčiais ar karštesnėmis vasaromis, stipresniais vėjais ir net audromis. Visos šios stichijos pirmiausiai negailestingai atakuoja namo stogą. Šiandien statant namus, reikia stipriau tvirtinti stogo dangą, montuoti platesnius lietlovius ir pasirūpinti automatinėmis ledo tirpinimo sistemomis, kruopščiai sandarinti stogo konstrukciją bei atsakingai tvirtinti stogo pakalą. Renkantis išorės apdailos medžiagas, kaip ir stogo dangą, patartina atkreipti dėmesį į tai, kur jos pagamintos. Pietų šalyse pagamintos apdailos medžiagos bus labiau atsparios UV spinduliams, bet mažiau atsparios drėgmei bei užšalimo-atšilimo poveikiui. Lietuvoje šaltuoju metų laiku temperatūra keliasdešimt kartų persirita per 0 laipsnių. Šis pokytis ypač neigiamai veikia tam nepritaikytas medžiagas – jos sparčiai yra ir praranda estetinę išvaizdą.
5. Stogo šiltinimas klojamas nesluoksniuojant. Siekiant mažinti šilumos energijos nuostolius ir norint sutaupyti, storinamas šiltinimo medžiagos sluoksnis namo sienose ir stoge. Pagal Statybų reglamento reikalavimus, standartinio stogo šiltinimo sluoksnio storis yra apie 45 cm. Jei tokį sluoksnį formuosime iš vieno storio šiltinimo medžiagos gabalo, sandūrose neišvengsime šalčio tiltų. Taigi, šiltinimo medžiaga turi būti klojama sluoksniais, kuomet klojant kiekvieną paskesnį sluoksnį, medžiagos sandūros perslenkamos taip, kad nesutaptų su prieš tai pakloto sluoksnio sandūromis. Tokiu būdu šalčio tiltai tarp šiltinimo medžiagos gabalų yra uždengiami. Mineralinė vata gali būti klojama tokiais sluoksniais: 25 cm + 10 cm + 10 cm.
6. Iš anksto nenumatomos angos stoge. Projektuojant stogą, pageidautina numatyti ne tik kamino angą, bet kiek įmanoma daugiau kitų angų, skirtų įvairioms komunikacijoms nutiesti. Projektavimo metu reikia apgalvoti, kas bus ant stogo: kaminas, saulės elementai ar kolektoriai, televizijos antenos, žaibolaidis, gal kondicionierius. Numatant angas iš anksto, tinkamai suformuojamas šiltinimo sluoksnis, plėvelės, stogo danga. Be to, atsižvelgiama į sandarinimo būdus tam, kad patekę ant vertikalių paviršių, krituliai nutekėtų ant stogo, o ne į stogo konstrukciją. Darant angas jau sumontuotame stoge, reikia ardyti visą „sumuštinį“, dėl to nukenčia stogo sandarumas, lieka šiltinamosios medžiagos tarpų, sunkiau jį kruopščiai užsandarinti ir apdailinti. Sandarinant stogo angas, svarbu garantuoti ilgalaikį sandarinamųjų medžiagų sukibimą su pagrindu, kad siūlės neatsivertų.
7. Nelygi stogo konstrukcijos plokštuma. Stogo konstrukcijos plokštuma, prie kurios bus tvirtinama stogo danga, turi būti kiek įmanoma lygesnė. Tai ypač aktualu, jei ketinama tvirtinti metalinę stogo dangą arba čerpes. Klojant čerpes, grebėstai turi būti ne tik lygūs, bet vienodų matmenų, kitaip čerpės išsikraipys. Banguoti pluoštinio cemento lakštai nėra tokie pretenzingi – jie pridengia netgi stogo plokštumos nelygumus.
8. Per ilgi dangos tvirtinimo elementai. Montuojant stogo dangą, reikia įvertinti jos bei grebėstų storį, nes tvirtinimo elementai (varžtai arba vinys) turi būti tokio ilgio, kad neperdurtų grebėstų kiaurai. Priešingu atveju, jie pažeis difuzinę plėvelę: padarys joje begalę skylių, plėvelė neteks sandarumo, o kondensatas per skyles bėgs į konstrukciją.
9. Cementinius banguotus lakštus, ar čerpes pjausto ant stogo. Pjaustant cementinius lakštus ar čerpes ant stogo, dulkės gali prilipti prie dangos ir vėliau tose vietose likti dėmės. Taigi, pjaustyti reikėtų ant žemės, tam paskirtoje vietoje, o nupjautus kampus – uždažyti gamintojo tiekiamais dažais.
10. Perka stogo dangą be garantijos. Kokie pavojai slypi, renkantis pigiausią stogo dangą? Pirmiausia – abejotina kokybė. Antra – jokių montavimo konsultacijų ar patarimų. Trečia – po kelių metų išryškėjus brokui, nebeturėsite kam pareikšti pretenzijų, nes didelė tikimybė, kad dangą pardavusi įmonė nebeegzistuoja. Ką jau kalbėti apie kelių dešimtmečių ar viso dangos tarnavimo laiko garantijas, kurias suteikia tik solidūs gamintojai. Prieš įsigydami dangą, visada iš pardavėjų teiraukitės garantijos sertifikato. Jei tokių jums nepateikia, stogo dangos siūlome nepirkti, o rinktis pardavėją kuris visada pateikia stogo dangos gamintojo deklaracijas. Visos stogo dangos ir jų priedai kuriuos parduoda Rimesta, UAB, turi gamintojo deklaracijas ir sertifikatus.